otrumas
otrùmas sm. (2)
1. BŽ489 → otrus 2: Ans jaunas, tik apsenęs: o ano otrùmas pri darbo! Šts. Jin baisiai otri, per tą otrùmą i pametė [peilį] Jnš.
2. NdŽ → otrus 3.
3. → otrus 4: Tokiem daba pats otrùmas Škn.
Dictionary of the Lithuanian Language.